Kaip mes teršiame svetimas jūras: plastiko problema Karibų pakrantėje
Pasakoja Gabrielė Tiškevičiūtė - laukinės gamtos biologijos bakalaurė, nardytoja, ir viena iš po bangom įkūrėjų.
Ar kada nors svajojai aplankyti Karibus? O kas jeigu pasakyčiau, jog tavo šiukšlės tikriausiai jau tai padarė? Taip, tos pačios plastikinės pakuotės kurias, tikiuosi, netyčia išmetei eidamas gatve čia, Lietuvoje. Ir nebūtinai prie jūros. Viskas, kas nukrenta ant žemės, kad ir kaip toli nuo vandens telkinių, turi tendenciją galų gale pasiekti jūrą: su vėju, lietaus vandeniu ir upėmis. Tačiau kodėl būtent Karibų jūros paplūdimiai yra pilni europiečių išmesto plastiko?
2018 metų pavasarį keliavau po vidurio Ameriką. Mane suviliojo nenusakomo grožio tropinės salos, gyvybe verdantis povandeninis pasaulis ir, be abejo, paplūdimiai, tarsi iš atviruko. Deja, įkėlusi koją į apdainuotąją San Pedro salą Belize, likau nustebinta visai ne balto smėlio paplūdimiais, o kalnais dumblių ir į juos įsipynusių šiukšlių, kurie storu sluoksniu dengė pakrantę. Ne tik pačios pakrantės, bet ir jūra dešimt metrų nuo kranto atrodė tarsi šiukšlina pelkė, į kurią tikrai nesinorėjo įbristi. Kilo įvairūs jausmai: liūdesys, bejėgiškumas, netgi pyktis: kodėl vietiniai taip negerbia nuostabios gamtos, kurioje gyvena, ir ją taip teršia?
75% plastiko, išplaunamo Karibų jūros pakrantėse, atkeliauja iš Europos
Kaip tik tąmet kaimyninėje Meksikoje atlikinėjau Atogrąžų ekologijos mokslų praktiką. Bendraudama su gamtos mokslų daktarais ir tyrėjais išsiaiškinau, jog šiukšlės į Karibų pakrantes patenka iš ne kur kitur, o iš anapus vandenyno – Europos. Pasirodo, jog mūsų išmestas plastikas perplaukia visą Atlantą ir atgula Karibų jūros krantuose. Pasak mokslininkės, jau keletą metų nardančios Karibuose ir tiriančios koralinius rifus, 75% plastiko, išplaunamo Karibų pakrantėse, sudaro būtent Europiečių išmestos atliekos.
Nuotr. autorė: Caroline Power
Kaip tai įmanoma? Atsakymas paprastas – vandenynų srovės. Šie galingi, vėjo ir žemės sukimosi varomi vandens srautai turi savo pastovias kryptis ir neša didžiulius kiekius vandens milžiniškais atstumais aplink visą pasaulį. Kartu su srovėmis keliauja ir visa tai, kas yra vandenyje: nuo planktono, dumblių, žuvų ir jūros žinduolių, iki to paties plastiko bei kitų teršalų. Neretai šalys savo sukauptomis atliekomis atsikrato pildamos jas į jūras, ir nesusimąsto, jog tos šiukšlės, pagautos srovių, nukeliaus mylias ir terš kitų valstybių pakrantes.
Grįžkime atgal į San Pedro. Pasirodo, vietiniai, norintys išlaikyti turizmą ir salą patrauklią keliautojams, kasdien keliasi anksti ryte ir apsiginklavę kastuvais ir grėbliais eina šalinti vis per naktį bangų sunešamų šiukšlių ir dumblių kratinio. Dažnai visa tai yra tiesiog užkasama po smėliu, o kitą dieną situacija vėl kartojasi. Negalėjau nustoti galvojusi, kaip yra nesąžininga, jog už mūsų neatsakingumą ir perdėtą vartotojiškumą kenčiame ne mes patys, o ir taip sunkiai besiverčiantys žmonės kitoje pusėje vandenyno. O ką bekalbėti apie tai, kas vyksta po bangom, kai šiukšlės keliauja per jūras, negrįžtamai žalodamos jūrų fauną ir teršdamos jautrias gilumų buveines...
Liūdniausia yra tai, jog net jeigu mes galutinai nustotume savo atliekas laidoti jūrose dabar, šiukšlės vis dar būtų išplaunamos paplūdimiuose daug metų ateityje, nes tonos jų jau cirkuliuoja vandenynuose dar nepasiekusios krantų...
Kaip gali prisidėti prie problemos sprendimo:
Pasiimk daugkartinį prekių maišelį einant apsipirkti.
Stenkis rinktis prekes be plastikinio įpakavimo.
Kai tik gali, atsakingai rūšiuok ar panaudok dar kartą.
